- tūta
- 1 tūtà sf. (2) K, Rtr, LVIV283, DŽ, NdŽ, (4) KŽ; FrnW 1. BŽ542, DŽ, NdŽ, KŽ, FzŽ372 vamzdis; vamzdžio formą turinti įrenginių detalė: Tūtà – apvalaus, stačiakampio arba kitokio skerspjūvio kanalas skysčio arba dujų srautui pagreitinti ir pasiųsti norima linkme rš. Oro reguliatoriaus tūta rš. Platėjančios tūtos rš. | Šautuvo tūtà DŽ1. Tūton įdedamas šovinys šauti rš. | Gręžiamoji tūta GTŽ. 2. NdŽ, KŽ bet kas vamzdžio formos: Kampe pilkavo susuktas į tūtą žemėlapis rš. Plonai išmintą šlyną vėl barstydavo žvirgždais, sukdavo į tūtą ir vėl mindavo rš. 3. KI325, BzF191, J.Jabl, DŽ, NdŽ popierinis maišelis: Supilk cukrų į tū̃tą Šk. Nelaikyk miltus į tū̃tą, pelės praės Prk. ║ bet koks siauras maišelis: Ir burnon, ir ausysna prikišta nabašnykui šitų tūtų̃ [su pinigais] Lb. Britvos tūta (makštis) suplyšo Yl. 4. NdŽ, PolŽ147 gilzė: Artilerijos sviedinio tūta jungia sviedinį su parako užtaisu rš. Skiltuvui sudavus į kapsulę, ji sprogsta ir padega tūtos užtaisą rš. Šovinio tūtelė rš. 5. GTŽ negili apvalios formos šachta. 6. SchG142, NdŽ, KŽ piemenų ragelis, švilpynė. 7. Tvr susiglaudę augalų pažiedlapiai, žiedyno makštis. 8. LBŽ, NdŽ žr. tutas.
Dictionary of the Lithuanian Language.